Vytautas Adomaitis

Vilkaviškio piliečiai ateinantį sekmadienį balsuodami Seimo rinkimuose turės du pasirinkimus.

Pirmasis pasirinkimas: toliau tikėtis, kad rajoną atstovaujantis Seimo narys parūpins pinigų iš Vilniaus. Šie pinigai vadinami tikslinėmis subsidijomis regionų plėtrai. Ilgametis Vilkaviškį atstovaujantis Seimo narys Algirdas Butkevičius įkūnija šį pasirinkimą. Būdamas premjeru 2012 – 2016 m. jis išrūpino, kad Vilkaviškis taptų tiksline regioninės plėtros teritorija. Tai lėmė didesnį ES lėšų krepšelį Vilkaviškio projektams. Ne veltui A. Butkevičius didžiuojasi, kad tuo metu buvo pramintas aukso veršiu.

Tačiau A. Butkevičius supranta, kad Aukso veršio laikai baigėsi. Baigėsi todėl, kad ES regioninės plėtros lėšos (viso 1,6 mlrd. Iki 2030 metų) bus skirstomos ne pagal Seimo narių užgaidas, o pagal Marijampolės regiono plėtros strategiją, kurią įgyvendins regiono plėtros taryba. Projektų sėkmė priklausys nuo savivaldybių gebėjimų prisidėti prie projektų savo biudžeto lėšomis. Kitaip tariant, neužteks ateiti į tarybą su ištiesta ranka ir tuščiomis kišenėmis.

Nežiūrint to, kad aukso veršio laikai baigėsi, jo spindesiui sunku atsispirti. Aukso veršio pažadas palankus daug žadantiems politikams, kurie rinkėjams sako: jums patiems nieko daryti nereikia. Aš būsiu gerasis tarpininkas, kuris išrūpins Jums politinio atstovavimo dividendus: tikslines subsidijas iš Vilniaus. Lieka tik smulkmena – išrinkite mane į Seimą.

Būtent taip į rinkėjus kreipiasi socialdemokratų kandidatas Joris Juškauskas. Jis žada Vilkaviškiui baseiną. Regiono plėtros strategijoje Vilkaviškio baseinas nenumatytas, bet tai ne kliūtis. Tereikia tikslinės subsidijos iš Vilniaus. Tokios, kokią praeityje gavo Molėtai.

Iš esmės, mano oponentas nori tapti tuo pačiu aukso veršiu, kuriuo daugelį metų buvo A. Butkevičius. Atrodo, kad jis nesupranta, kad tikslinių subsidijų laikai baigėsi. Arba nenori suprasti, nes taip niekada nepralaimėsi: jei nepavyks „išmušti“ tikslinės subsidijos, kaltieji liks Vilniuje.

Koks yra kitas pasirinkimas? Vaizdžiai tariant, ne laukti aukso veršio, bet imti jautį už ragų: didinti savivaldybės biudžetų pajamas, skirtas viešajai infrastruktūrai finansuoti. Tai galima pasiekti, įvedant visuotinį NT mokestį. Surinktos lėšos atitektų savivaldybėms, kurios pačios spręstų, kokius viešosios infrastruktūros projektus finansuoti. Tuomet ne tik baseinas būtų pasiekiamas, bet ir kitos regioninės plėtros projektų investicijos ateitų sparčiau.

Suprantu, kad šiam pasirinkimui reikia politinės drąsos. Drąsos atsispirti aukso veršio spindesiui ir netikėti tuščiais pažadais. Drąsos telkti kitas regionų savivaldybes ir kartu su jomis ruošti siūlymus, koks turėtų būti šis mokestis. Drąsos žengti į ateitį, o ne atkartoti praeitį.

Tačiau tuo pačiu metu tai įgalinantis kelias. Tai orių ir savimi pasitikinčių žmonių kelias. Jis geriausiai atitinka naują regionų plėtros politiką. Nei kiek neabejoju, kad juo pasuks pažangiausios Lietuvos savivaldybės.

Tad kviečiu vilkaviškiečius ateinantį sekmadienį atsispirti aukso veršio spindesiui ir imti jautį už ragų.

Nuotraukose: bendravimas su Vilkaviškio rinkėjais kartu su Aušra Maldeikienė. Ačiū visiems, kas prie mūsų priėjote.