Mano rinkimų programa ir kvietimas
Visuomenė yra stipri, kai jos narius jungia bendras teisingumo jausmas. Kuomet švietimo ir sveikatos paslaugos yra prieinamos visiems. Kai žinome, kad mūsų vaikų galimybės lygios. Kai esame tikri, kad atsitikus nelaimei, nebūsime palikti vieni.
Už visa tai mokame mokesčius. Jų mokėti nenori niekas. Dažnai girdime pažadus didinti valstybės išlaidas. Retas paaiškina, iš kur paimsime pinigus.
Bendrasis gėris be mokesčių neįmanomas.
Jei norime būti pažangia ir turtinga visuomene, turime bendrai rūpintis švietimu ir žmonių sveikata. Kai šios paslaugos prieinamos tik pasiturintiems, iš lygių galimybių telieka tik žodžiai.
Negalime sau leisti gyventi tuščiais žodžiais.
Pernai įvykęs mokytojų streikas visiems priminė apie švietimo darbuotojų atlyginimus. Šiandien Lietuvos mokyklose trūksta 650 mokytojų. Ligoninėse trūksta šimtų slaugytojų. Daugelis medicinos darbuotojų dirba keliais etatais, norėdamos sudurti galą su galu.
Geresnio atlygio laukia ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai. Tačiau pinigų didesniems atlygiams nėra, nes jau ilgiau nei dešimtmetį į Lietuvos biudžetą surenkama gerokai mažiau pajamų, nei vidutiniškai ES valstybėse.
Mokesčių lengvatomis lyg olandiškas sūris išakėtas valstybės biudžetas dėl lengvatų kasmet praranda apie 2 mlrd. eurų.
Dar 550 mln. pridėtinės vertės mokesčio nusėda šešėlyje.
Kur glūdi priežastys?
Norime to ar nenorime, bet pagrindinė šių negandų priežastis glūdi mūsų mokesčių sąrangoje. Pajamas apmokestiname ne pagal jų dydį, bet pagal vykdomos veiklos formą, pajamų rūšį ar netgi veiklos pobūdį.
Pirmiausia, tai labai neteisinga. Vienodo dydžio pajamas gaunantys žmonės yra apmokestinami skirtingai. Didžiausius realius pajamų mokesčius moka dirbantieji pagal darbo sutartis.
Antra, pajamų mokesčio progresyvumas taikomas tik vienai pajamų rūšiai – darbo užmokesčiui. Kitoms pajamų rūšims progresyvumas netaikomas. Tai lemia, kad didžiausias pajamas gaunantys žmonės, juos bendrai paėmus, moka mažesnius mokesčius, nei vidurinė klasė.
Tuo tarpu savarankiškai dirbantys, gaunantys mažas pajamas, negali pasinaudoti NPD (neapmokestinamu pajamų dydžiu) – šis taikomas tik darbo atlygiui.
Trečia, mūsų mokesčių sistema nepaprastai paini ir sudėtinga. Pasaulio banko ekonomistai nustatė, kad Lietuvoje apmokestinamosios pajamos skaičiuojamos net 72 būdais. Ši „įvairovė“ iškraipo konkurenciją, skatina šešėlį ir verslui kuria paskatas neaugti.
Mūsų šalis, jau tapusi išsivysčiusia ekonomika, vis dar gyvena iš posovietinio laikotarpio paveldėtoje mokesčių sąrangoje.
Pastangos šią sąrangą pertvarkyti įstrigo. Tačiau pati problema – neteisingas mokesčių naštos paskirstymas ir mūsų visuomenės išsivystymo lygiui per menki biudžeto pajėgumai – dėl to niekur nedingo. Privalome veikti, jei norime šią problemą įveikti.
Todėl kviečiu imtis darbo. Kviečiu burtis į mokesčių pertvarkos koaliciją. Siūlau šiuos pertvarkos kelrodžius:
– Teisingumas – vienodo dydžio pajamas gaunantys žmonės mokėtų vienodo dydžio mokesčius. Būtų peržiūrėtos visos galiojančios mokesčių lengvatos.
– Progresyvumas – visi dideles pajamas gaunantys už bendrąją gerovę susimokėtų didesne savo pajamų dalimi, nei vidurinė klasė, o juolab mažas pajamas gaunantys.
– Paprastumas – mokesčių sąranga būtų visiems suprantama, o apskaita užimtų mažiau laiko.
Jei ateityje norime būti stiprūs, augti ir klestėti, turime atkurti mus jungiantį teisingumo jausmą. Susigrąžinti pasitikėjimą vieni kitais. Spręsti valstybės reikalus kartu.
Pritariate?
Kalbėkitės apie tai su žmonėmis. Prisidėkite piniginėmis lėšomis arba veikla – nuolat ieškome savanorių.
Galiausiai, rinkimuose balsuokite už mokesčių pertvarką.
