Šiandien Vilkaviškio Trečiojo Amžiaus Universiteto (TAU) auditorijai pasakojau apie regresyvų pajamų apmokestinimą Lietuvoje ir šio regresyvumo priežastis, mokesčių lengvatas ir mokesčių pertvarkos koalicijos tarp kairiųjų ir dešiniųjų politinių jėgų galimybes.
Puikūs auditorijos klausimai ir žingeidumas tokiai iš pažiūros nuobodžiai temai, kaip mokesčiai. Dabar žinau, kad viešosioms konsultacijoms mokesčių klausimais norėčiau vėl atvykti į TAU Vilkaviškyje.
Kaip visada, sužaidėme žaidimą “Kokį sūrį mėgstate Jūs?” (Šveicarišką ar Džiugą).
Po to sekė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija moksleivių organizuoti debatai, kuriuose susirinko pilna sale būsimų rinkėjų. Vienas iš pateiktų klausimų buvo apie balsavimo teisės suteikimą šešiolikmečiams.
Asmens veiksnumo amžiaus ankstinimo klausimu pasisakiau kaip konservatorius. Tiesa, klausimas dažniausiai užduodamas siaurame kontekste – ar leisti šešiolikmečiams balsuoti?
Mano galva, balsavimo teisės klausimas turėtų būti nagrinėjamas visų kitų asmens veiksnumo prievolių ir teisių kontekste.
Paankstindami balsavimo amžių, kartu turėtume šešiolikmečiams suteikti visas kitas teises ir reikalauti tokios pačios atsaskomybės, kokios dabar iš žmogaus reikalaujame tik jam suėjus aštuoniolikai. Ar šešiolikamečiai tam pasiruošę?
Žinau tik vieną: prisimindamas save šešiolikos, tikrai nebuvau pasiruošęs.
Bet gal šiais laikais asmenybės branda įvyksta sparčiau, nei vyko prieš trisdešimts metų?
Leave a Reply