Palyginus pajamų nelygybės rodiklius su rinkėjų aktyvumo duomenimis ES, matyti, kad kuo didesnė pajamų nelygybė šalyje, tuo mažesnis jos rinkėjų aktyvumas.
Peršasi mintis, kad šie reiškiniai susiję. Kuo paaiškinti šią sąsają ? Ar žmonės, atsidūrę skurde, labiau linkę manyti, kad jų balsas rinkimuose nieko nelemia – tad kam išvis balsuoti ?
Jei taip, tuomet didelė pajamų nelygybė yra ne vien moralinis ar ekonominis klausimas, bet ir demokratijos išlikimo klausimas.
Pajamų nelygybę gali sušvelninti bendras ir progresyvus visų pajamų apmokestinimas. Dėl tokios mokesčių pertvarkos kandidatuoju Seimo rinkimuose.
Teisingi mokesčiai – stipri visuomenė.
Daugiau apie tai galite paskaityti LRT 
straipsnyje.
Leave a Reply