Didžiausias stebuklas Kudirkos Naumiestyje: 1934 metais atidengtas ir sovietmečiu nenugriautas Vinco Kudirkos paminklas su tokiu užrašu: „Didžiam kovotojui dėl tautos laisvės dėkinga nepriklausomoji Lietuva“. Kitoje paminklo pusėje – tautinės giesmės žodžiai. Bandau įsivaizduoti, kokias emocijas šie žodžiai miesto centre turėjo kelti sovietmečiu.
V. Kudirkos muziejaus darbuotojai pasakojo, kad paminklą išsaugoti padėjo tai, kad V. Kudirka buvo kairiųjų pažiūrų: Sniečkui tai buvo pretekstas paminklo negriauti.
Už keleto šimtų metrų – Melno taikos sutartimi su Ordinu nužymėta LDK siena. Turbūt seniausia Lietuvos istorijoje siena su kita valstybe. Per Širvintą galėtum perbristi: ta pati žolė, tie patys paukščiai. Bet kartu – kitas pasaulis.
Per pastarąsias dvi savaites suskaičiavau, kad pasikalbėjau su 230 rinkėjų. Su kai kuriais – vos keliais žodžiais. Kiti pokalbiai užtrunka ir pusvalandį.
Šįkart įstrigo pašnekesys Naumiesčio laiptinėje. Vidutinio amžiaus moteris. Anksčiau 10 metų dirbo gamykloje Marijampolėje, kol sveikata nuo naktinio darbo nepašlijo. Automobilio nevairuoja, tad vienintelis susisiekimas – autobusu. Autobusų maršrutai – reti, dažnai nepatogūs. Naumiestyje darbų beveik nėra. Dabar dirba lentpjūvėje vyrišką darbą už minimalią algą. Šiukšlių išvežimas pabrango nuo 8 iki 14 eurų per mėnesį. Augina dukrą. Girdi artilerijos aidus iš kitoje Širvintos pusėje esančio enklavo. Nusivylusi, kaip ir daugelis. „Kodėl nėra koncertinos, ar Bilotaitė apie tai nežino?“, – klausia.
TS-LKD suvažiavime užkalbinau Agnė Bilotaitė 
Ji sakė, kad jau paskirta 60 mln. eurų šios valstybės sienos atkarpos fiziniam barjerui nuo barbarų įrengti.
Leave a Reply