Vytautas Adomaitis

Vakar Vilkaviškyje vyko Seimo rinkimų kandidatų debatai, kuriuos organizavo Kauno Prekybos, pramonės ir amatų rūmai (Vilkaviškio skyrius). Debatuose dalyvavo Algirdas Butkevičius _, Joris Juškauskas ir šių eilučių autorius.

Išgirdau gerų dalykų: pavyzdžiui, A. Butkevičius sakė palaikantis siūlymą visas asmens gaunamas pajamas apmokestinti bendrai, o ne atskirai pagal veiklos formą arba pajamų rūšį (kaip yra dabar). Tikiuosi, kad šių žodžių nepamirš.

Labiausiai nustebino tai, kokius pavargusius politikos naratyvus naudoja jaunasis Vilkaviškio vicemeras. Jo pranašumas, kaip jis pats sako: jaunatviškas veržlumas ir tai, kad jis yra vietinis.

Ką reiškia vietiniai ir svetimi rajonuose, kuriuose didžiausias darbdavys yra savivaldybė, rašiau jau anksčiau. Todėl šios temos nebeliesiu. Šiandien man daug įdomiau, ką reiškia kitas pranašumas – jaunystė.

Jaunatviškai veržlaus kandidato Vilkaviškio regioninės politikos formulė yra tokia: regionas yra nuskriaustas, nes yra Rusijos pašonėje (tai, kad Vilkaviškis lygiai taip pat yra mums draugiškos ES šalies su 36 mln. gyventojų, kalbančių vilkaviškiečiams suprantama kalba, pasienis – nutylima.)

Taigi, dėl Rusijos pašonės čia neateina investicijos, o žmonių mažėja. Be specialių dotacijų, mokestinių lengvatų ir subsidijų į Vilkaviškį nesugrįš išvykę žmonės. Investicijos irgi be lengvatų neateis.

Jaunatviškas veržlumas reikalauja pasipriešinti demografinėms tendencijoms ir investicijų sausrai. Dosniai paliejus dotacijų ir lengvatų, šios tendencijos pasisuks priešinga kryptimi.

Kokių investicijų reikia labiausiai? Labiausiai reikia baseino. Nes sėkmingos regioninės politikos pavyzdys yra Molėtai (šis miestas turi baseiną). Apsidžiaugiu, kad pavyzdžiu pasirinktos ne Širvintos, todėl dar labiau smalsu, kaip veikia ši regioninės plėtros formulė.

Galvoju sau, kad tokiai plėtros vizijai pasitarnautų NT mokestis, kurio įplaukos patektų į savivaldybės biudžetą ir suteiktų jai finansinį pajėgumą šias vizijas įgyvendinti. Tačiau mano svajas išblaško jaunatviškas veržlumas: ne, jokio NT mokesčio nereikia.

Viskas, ko reikia – tai patikimo tarpininko Seime, kuris valstybės dotacijas nukreiptų į Vilkaviškio savivaldybę. Kandidatas siūlosi šiuo tarpininku būti.

Smalsauju, iš kur tuomet paimti lėšų į valstybės biudžetą, jei mažinsite biudžeto pajamas lengvatomis (pelno mokesčio “atostogos” jaunoms įmonėms “bent kelis metus”), bet kartu didinsite išlaidas (dotacijos naujakuriams ir baseinui)?

Jaunatviškai veržlus kandidato atsakymas – reikalingas lėšas paimsiu “iš šešėlio”.

Suprask, iki šiol buvusios Vyriausybės nepaėmė, nes arba tingėjo, arba nesugebėjo. Tačiau jaunasis vicemeras žino, kaip.

Neabejoju, kad žino. Todėl siūlau tokį sandorį: paimkite “iš šešėlio” tiek, kiek jums reikia Vilkaviškio baseinui pastatyti. Iki paskutinio cento. Nereiks nei dotacijų iš biudžeto, nei juolab NT mokesčio. Be to, bus labai sąžininga visų Lietuvos mokesčių mokėtojų atžvilgiu.

Kirpdamas juostelę baseino atidaryme, galėsite pagrįstai didžiuotis, kad parodėte, kad viešąją infrastruktūrą Lietuvoje galima finansuoti tvariai ir neskausmingai. “Iš šešėlio”.

Rinkėjams įrodysite, kad tuščiais žodžiais rinkimuose nesišvaistote. Tapsite pavyzdžiu kitoms Lietuvos savivaldybėms. Nebereikės Molėtų. Visi važiuos į Vilkaviškį žiūrėti, kaip vicemeras baseiną “iš šešėlio” pastatė.