Pirmas klausimas, kurį užduoda gatvėse sutikti Vilkaviškio apygardos rinkėjai: ar aš esu vietinis? Kitais žodžiais, savas ar svetimas? Įsitikinau, kad tikroji politinė skirtis yra ne tarp kairiųjų ir dešiniųjų, ne tarp populistų ir valstybininkų, bet tarp „savų“ ir „svetimų“.
Tai patvirtina vietos laikraštyje „Santaka“ pasirodęs visų septynių vienmandatės apygardos kandidatų pristatymas: „Vietinių kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje turėsime nedaug, nes didesnę dalį savo atstovų partijos delegavo iš sostinės ar kitų šalies vietovių“. Daroma išvada, kad pagrindinė politinė kova vyks tarp „vietinių“.
Skirtis tarp savųjų ir svetimųjų kartu yra ir skirtis tarp labiau žinomų ir mažiau pažįstamų kandidatų. Jei vidutinė rinkėja nelinkusi skirti papildomų pastangų pasidomėti „svetimais“ kandidatais, jos balsas pagal nutylėjimą atiteks „saviesiems“. Savuosius geriau pažįstame, todėl viliamės žiną, ko iš jų tikėtis. „Svetimųjų“ nepažįstame, tad kam rizikuoti, perkant katę maiše.
Žmogui natūralu dėti kuo mažiau pastangų, tačiau tingėjimo nelaikome dorybe. Lygiai taip pat, takoskyra tarp savųjų ir svetimųjų artima žmogaus prigimčiai, tačiau gyvybingoje demokratijoje jos nelaikome politine siekiamybe. Kodėl?
Kai politikos pasirinkimus lemia priklausomybė vietos genčiai, susiformuoja uždara politinė terpė, kurios narius jungia tarpusavio priklausomybių saitai. Tokioje aplinkoje tarpsta giminaičių protegavimas.
Jei priklausai šiai genčiai – tiesiogiai ar per narystę partijoje – tu ir tavo artimieji gausite darbus ir informaciją. Pareigos bus skirstomos ne pagal žmogaus gebėjimus, bet „saviems“. Kitaip tariant, klestės nepotizmas ir patronažas, pridengtas lojalumo ir ištikimybės „vertybėmis“. Lygios galimybės egzistuos tik popieriuje.
„Savųjų“ terpėje nebus vietos idėjų ir principų kovai. Nebus kritikos ir atsinaujinimo, o inerciją palaikys susiformavusiai konjunktūrai pataikaujanti žiniasklaida. Sprendimus lems palankumas „saviesiems“ ir etikečių klijavimas „svetimiems“, o ne geriausios alternatyvos paieška.
Kas liks tiems, kurie nepriklauso „savųjų“ ratui? Jiems liks viltis, kad „savieji“, besirūpindami keliuko iki savo namo asfaltavimu, išasfaltuos ir jų kelio atkarpą.
Štai kodėl nevietiniai, “svetimi”, yra svarbūs politikos gyvybės palaikytojai – jie suteikia altenatyvą nusistovėjusiai vietos konjunktūrai. Jų dėka išlieka galimybė pakeisti žemės veidą.
Leave a Reply